Investuotojai į privačią skolą šiomis dienomis skaičiuoja išaugusį norinčių pasiskolinti verslų srautą, atėjusį nuo bankų durų.
Kaip antradienį išplatintame pranešime pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), paskolų būstui, investicijoms ar verslo plėtrai paklausa sumažėjo kone perpus, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Pastebima, kad daugėja norinčiųjų skolintis apyvartinėms lėšoms.
„Besiklostanti situacija atspindi ekonominį neapibrėžtumą ir atsakingą klientų požiūrį: nesant tikriems dėl ateities, svarius finansinius sprendimus dėl skolinimosi geriau atidėti, kol atsiras daugiau aiškumo. Tačiau neturintiems sukauptos finansinės pagalvės sunkmečiui, kuris COVID-19 atveju buvo visiškai netikėtas, jau dabar labai reikalinga finansinė pagalba“, – pranešime akcentuoja Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.
Anot jo, kai kurie verslo sektoriai, pavyzdžiui, restoranų, be pajamų gali išgyventi tik 6 dienas, bet mėnesio prastovos pragaištingos net ir didžiausioms bendrovėms. Todėl verslas pirmiausia esą bando susitvarkyti su jau turimomis paskolomis.
– Latvių investuotojai nusitaikė į pinigų ieškančius Lietuvos verslininkus
– Verslą ištikusios bėdos paskatino dar vieno fondo atsiradimą
– Bankų skolinimas būsto rinkai vis labiau senka
Tačiau alternatyvaus finansavimo sektoriaus dalyviai – privačios skolos fondų valdytojai – kalba apie COVID–19 grėsmės akivaizdoje išaugusį norinčio pasiskolinti verslo interesantų srautą. Besikreipiančiųjų šiuo metu yra daugiau, nei įprastai, teigia privatūs skolintojai.
„Mums dabar ypatingas metas – turime galimybę rinktis, paprastai taip nebūna, ieškome patys. Tai šiuo metu tos problemos mes apskritai neturime. Užklausų tikrai daug. Kuo toliau, tuo labiau, manau, jų daugės, reikia tik išlaikyti kokybinį lygmenį“, – VŽ komentuoja Ruslanas Andrejevas, investicijų valdymo įmonės „Novus Asset Management“ privačios skolos fondo „Secured Debt Fund“ valdytojas.
Paskolas teikia ne tik minimas fondas, investicijų įmonė skelbiasi, kad besikreipiantiesiems gali pasiūlyti ir privačių finansinių investuotojų paskolas.
R. Andrejevo valdomas fondas paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui teikia su NT įkeitimu. Fondas teikia paskolas iki 24 mėnesių trukmės, ne mažesnes kaip 150.000 Eur, palūkanų dydis siekia 8–16%.
Šiuo metu fondas valdo daugiau kaip 3 mln. Eur investicijų, portfelyje turi 7 pozicijas. Bendras investicijų pajamingumas sudaro apie 13%, vidutinė paskolos trukmė – kiek mažesnė kaip 13 mėnesių, įkeisto turto santykis su paskola yra mažesnis nei 50%, informavo fondo valdytojas.
Fondas, anot valdytojo, neprisiriša prie konkretaus verslo sektoriaus ar paskolos pobūdžio.
„Mūsų fondo tikslas yra geras, kokybiškas, pabaigtas, geroje vietoje, viename didžiųjų miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir apylinkėse – nekilnojamasis turtas, kaip užstatas. Daugiau žiūrime, kad jeigu ir kaip nepasisektų verslui, mes turėtume gerą įkaitą. Mūsų maksimalus LTV (angl. loan to value, paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykis – VŽ) yra tik 65%, paskolas duodame nuo nepriklausomo vertintojo vertinimo vertės, kuri šiandien lygiai taip pat mažėja dėl tų pačių lūkesčių ir rizikos, – aiškina fondo valdytojas. – Taigi šiuo metu gauname geresnę vertę to paties įkeičiamo daikto ir turime pakankamai gerą galimybę atsirinkti geresnius verslus – labiau diversifikuotus arba labiau nepriklausomus nuo situacijos rinkoje.“
Simonas Jurgionis, investicijų valdymo įmonės „I Asset Management“ privačios skolos fondo „NuCapital“ investicijų direktorius, konstatuoja, kad užklausų dėl pasiskolinimo kiekis išaugo ne procentais, o kartais, verslui turint „lankstaus finansavimo“ poreikių.
„Ir kol kas poreikis tik auga. Kiekvieną savaitę, nuo tada, kai buvo patvirtintas karantinas, fiksuojame poreikio didėjimą. Augimą įvardinčiau mažiausiai 3–4 kartus, lyginant su prieškriziniu laikotarpiu“, – sako S. Jurgionis.
Jo administruojamas fondas veikia nuo praėjusios gegužės, perskolina iš investuotojų pritrauktas lėšas be sverto, iki metų pabaigos planuoja pasiekti 10 mln. Eur dydį.
Privačios skolos fondas teikia paskolas su užstatu laikotarpiui iki 1,5–2 metų ir faktoringą, kurio trukmė siekia dažniausiai iki 2 mėnesių. Paskolos su užstatu sudaro per du trečdalius fondo investicijų.
„Vidutinės finansavimo apimtys gana panašios tarp abiejų paslaugų ir siekia 200.000–300.000 Eur“, – sako S. Jurgionis.
Dažniausiai šių dienų kontekste įmonės kreipiasi prispaustos apyvartinio kapitalo trūkumo, anot pašnekovo, visai ekonomikai susidūrus su „išskirtiniu šoku“.
„Bankinio kreditavimo reikalavimai, kurie lengvai įgyvendinami didžiosioms kompanijoms, dažnai yra per ambicingi smulkiam bei vidutiniam verslui. Taip pat ne paskutinėje vietoje yra ir patiriamos laiko sąnaudos“, – sako investicijų direktorius.
Tarp labiausiai imlių apyvartiniam kapitalui bendrovių, kurios kreipėsi dėl finansavimo, jis įvardija prekybos, farmacijos, statybos bendroves.
Benas Poderis, privačios skolos fondo „Orion Private Debt Fund I“ valdytojas, sako, kad šiuo metu dėl pandemijos poveikio yra poreikis smulkiam faktoringui ir kreditams, kurių ieškantieji aplenkia su didesnėmis paskolomis dirbantį fondą.
„Tačiau mūsų tikslinėje zonoje, manau, tas poreikis po kelių mėnesių atsiras didžiausias“, – sako valdytojas.
Tiesa, B. Poderis atskleidžia, kad per karantino laikotarpį į fondą jau kreipėsi ir „keletas alternatyvaus finansavimo žaidėjų, keletas NT vystytojų“, baldininkai, su fondu kalbėjosi interesantai dėl įmonių įsigijimo sandorių finansavimo.
„Vieni, kurie patys turi likvidumo problemų, jų rizikos lygis išaugęs, todėl jų bankai nenori papildomai finansuoti, nebent peržiūrint esamų kreditų grafikus, kiti – kurie turi ilgalaikius projektus ir tikslus, tačiau jiems sunku patraukliomis sąlygomis pasiskolinti, nes išaugo reikalavimai užstatui, sumažėjo finansavimo intensyvumas arba yra laikini pristabdymai bankuose“, – besikreipiančiųjų rūpesčius įvardija B. Poderis.
Šiuo metu minimo fondo dydis siekia 15 mln. Eur, portfelyje yra 7 investicijos, dar „keletas baigiamojoje stadijoje“. Fondo suteiktos paskolos yra 1–2 metų trukmės, vidutinė portfelio palūkanų norma siekia apie 12%.
Išgyvenimo klausimas
Privačios skolos turto klasėje veikiančios investicijų valdymo įmonės „Mundus Asset Management“ atstovai sako sulaukiantys pavienių užklausų, kurias būtų nulėmusi pandemijos sukelta situacija. Tačiau, palyginus su 2015 m., alternatyvaus finansavimo augimo tendencijomis, susidomėjimas yra „minimalus“.
Tiesa, „Mundus Asset Management“ orientuojasi į finansų sektoriaus dalyvių finansavimą. Investicijų valdytojos partneris Martynas Grikinis poreikį alternatyvaus finansavimo paslaugoms dar mato kiek vėliau.
„Jaučiame karantino pradžioje padidėjusį susidomėjimą šių įmonių paslaugomis, kiek tai yra susiję su valstybės paramos priemonių naudojimu. Manome, kad tikrasis susidomėjimas alternatyvaus finansavimo galimybėmis dar laukia artimoje ateityje, kuomet verslas grįš prie aktyvesnės veiklos, atnaujins verslo plėtros planus, ims žvalgytis prasčiau su krize susitvarkiusių konkurentų įsigijimo ar kitų plėtros galimybių“, – sako M. Grikinis.
O kol bus prieita prie minimų aktualijų, šiuo metu verslas orientuojasi į skubų apyvartinių lėšų suradimą ir įsipareigojimų refinansavimą, kad būtų išsaugotas verslo tęstinumas.
„Jaučiame, kad naujus projektus rengę verslininkai yra linkę patys atidėti plėtros planus ir nukelia finansavimo poreikio klausimą ateičiai“, – pastebi „Mundus Asset Management“ partneris.
Investicijų specialisto vertinimu, dabar verslas alternatyvaus finansavimosi klausimu yra palankesnėje padėtyje, nei per ankstesnius sukrėtimus, išaugus privačios skolos fondų skaičiui ar pavieniams investuotojams.
„Šiomis dienomis vyksta pavieniai „lombardinių“ paskolų sandoriai, kurie yra kelių mėnesių trukmės bei retu atveju perkopia 1 mln. Eur kartelę“, – situaciją rinkoje nupasakoja M. Grikinis.
Minimos investicijų į privačią skolą bendrovės klientai dažniausiai yra alternatyvūs finansuotojai, daugiausiai vartojimo kredito davėjai.
„Artimiausiu metu tikimės augančio susidomėjimo ir iš smulkų bei vidutinį verslą finansuojančių, taip pat faktoringo bendrovių, – aiškina M. Grikinis. – Tarp tradicinių verslo sektorių dėl finansavimo galimybių dažniausiai teiraujasi NT vystytojai. Šis sektorius yra ir taip istoriškai vienas labiausiai naudojančių finansinį svertą, todėl konkurencija tarp NT projektų yra didelė. Taip pat NT vystytojai dėl aukšto skolos lygio yra bene pirmieji, kurie pajunta bankinio finansavimo politikos pasikeitimus, todėl yra linkę ieškoti alternatyvų.“
„Credit crunch“
Informuotiesiems investuotojams privačios skolos turto klasėje investuoti per sutelktinio finansavimo platformas siūlo „Synergy Finance“ fondas „Synergy European Crowdlending Fund“ (ECF). Baltijos šalyse ir Europoje į paskolas verslui investuojančio fondo valdytojai sako, kad besiskolinančio verslo srautas auga.
„Kadangi per fondo valdomas tikslines alternatyvaus finansavimo įmones tiesiogiai jaučiame rinkos pulsą, galime drąsiai pasakyti, jog susidomėjimas finansavimo galimybėmis yra ženkliai išaugęs“, – sako D. Lukas Macijauskas, fondo valdytojas.
Kovo pabaigoje fondo dydis siekė 19,265 mln. Eur. Tiesa, fondo portfelyje – daugiausiai smulkūs kreditai – iš viso 19.440, vidutinė paskolos suma 907 Eur su vidutiniu 12 mėnesių laikotarpiu. Iš paskolų portfolio 12 mln. Eur – paskolos Lietuvoje, daugiausiai verslui.
Juridiniams asmenims išduotų paskolų apimtis sudaro per 70% portfelio.
Fondo valdytojas dabartiniu metu kalba apie apyvartinių lėšų poreikį.
„Dėl pandemijos vos ne per vieną dieną nuo normalios veiklos verslai perėjo prie precedento neturinčios 0 Eur pajamų situacijos. Tai nėra kažkoks palaipsnis verslo situacijos prastėjimas, kur verslininkai dar gali reaguoti į situaciją ir bandyti ieškoti sprendimų. Taigi tam, kad galėtų prakentėti karantiną, jiems reakcijos laikas pasibaigė jau kovo 16 d., taigi apyvartinių lėšų būtina gauti čia ir dabar, – aiškina L. Macijauskas. – Deja, Lietuvoje bankai greita reakcija nepasižymėjo net ir augančioje ekonomikoje, taigi natūralu, jog nuo pajamų deguonies aparato atjungti smulkūs ir vidutiniai verslai taip ir nesuradę iš kur pasiskolinti, kelių mėnesių bėgyje pradės masiškai užsidarinėti.“
Anot pašnekovo, centrinių bankų kovai su pandemijos pasekmėmis numatyti pinigai dėl biurokratinių niuansų „juda lėtai“.
Atsižvelgiant į tai, kokias pajėgas COVID-19 padariniams suvaldyti skiria centriniai bankai, susidaro vaizdas, jog pinigų tikrai yra numatyta pakankamai ir jų tikrai užteks visiems. Tačiau tie pinigai dėl įvairiausių biurokratinių niuansų juda labai lėtai.
Dažniausiai dėl skubaus finansavimosi kreipiasi išsyk pajamas praradę verslai.
„Įsivaizduokite, jog, pavyzdžiui, jūsų įmonė verčiasi naudotų automobilių prekyba. Jūs esate parsivežę iš Vokietijos 50 automobilių pardavimui, kuriuos laikote nuomojamoje aikštelėje ir laukiate pirkėjų. Dažniausiai net tamsiausiu scenarijumi, bent pusę automobilių Lietuvos ir užsienio pirkėjai iš jūsų nupirkdavo vėliausiai per kelias savaites. Šiuo metu to karantino sąlygomis, kuomet sienos uždarytos, padaryti nėra įmanoma. Net jeigu ir pardavinėtumėte automobilius už pusę kainos, užsienio klientai ne tik negali fiziškai atvykti automobilio apžiūrėti, bet ir nusprendę pirkti, negali jo parsigabenti į namus“, – iliustruoja L. Macijauskas.
Jis taip pat išskiria HORECA segmento įmones, kurios esą neigiamo pajamų srauto dar kelis mėnesius nebeatlaikys.
„Ir tai nėra kažkokie prasti verslai, dažnu atveju tai verslai, dar turintys ką įkeisti. Bėda ta, kad viskas įvyko žaibiškai ir kreditavimas tiesiog užšalęs, taip pat laukia karantino pabaigos. Vyksta klasikinė „credit crunch“ situacija“, – sako investicijų valdytojas.
Rizikos vertinimas
Privačios skolos fondų valdytojai leidžia suprasti, kad negavusieji paskolos banke neturėtų tikėtis kur kas liberalesnio kreditavimo požiūrio ir iš privačios skolos fondų valdytojų. Pastarieji irgi peržiūri savo kreditavimo politiką dabartinio neapibrėžtumo kontekste.
„Sausį–vasarį, iki pandemijos pradžios, vienu metu teko dirbti su sandoriais, kurių vertė viršijo 20 mln. Eur ir kurie buvo praėję pirminę tinkamumo finansuoti fazę. Ieškojau, kur pasiskolinti patiems, kad tų sandorių neprarastume. Šiandien iš tų sandorių 70% yra atidėti neribotam laikui mūsų iniciatyva, nes jų rizikos lygis tapo nebepriimtinas“, – sako B. Poderis.
„Orion Private Debt Fund I“ per praėjusius metus suinvestavo beveik 15 mln. Eur.
Į klausimą, ar pandemijos kontekste fondas keičia savo kreditavimo politiką, pašnekovas atsako „vienareikšmiškai“.
„Diskontuojame užstato vertę, skaičiuojame, kiek dar gali būti negatyvaus neatspindėto poveikio įmonei, ypatingą dėmesį skiriame visam įmonės likvidumo kalendoriui, žiūrime atskiro sektoriaus perspektyvas. Pinigų kainą siejame su rizikos lygiu – jeigu jis suvaldytas kitose vietose, pavyzdžiui, pateikta pakankamai užstato, įvertinant jo vertės korekciją, kainos nekeičiame“, – sako fondo valdytojas.
Anot R. Andrejevo, dabartinėje situacijoje yra sudėtingiau įžvelgti ir pasverti rizikas.
„Niekas negali pasakyti šiandien, ar tas turtas, kurį mes kaip įkaitą galėtume turėti, ir kuris šiandien dar generuoja nuomos pajamas, ar jis po mėnesio-dviejų jas ir toliau generuos, – sako R. Andrejevas. – Kiekvieną vertiname labai individualiai, ir negalėčiau pasakyti, kad didžioji dalis besikreipiančiųjų galėtų apskritai tikėtis pradėti svarstymo procesą dėl paskolos suteikimo.“
Atsargiau žiūrima į NT plėtotojus, palankesnis požiūris – į dėl krizės mažiau kenčiančius pirmo būtinumo prekių gamintojus, prekybininkus.
„Labai sudėtinga pasakyti, ar bus potencialiai 1–2 metų bėgyje realizuotas projektas, kaip tikisi vystytojas. Į šį sektorių žiūrime konservatyviau. Bet tas pats žemės ūkis, pirmo būtinumo prekių vartojimo sektorius, jie ir toliau mielai finansuojami, kaip ir visada buvo. Aišku, tik jiems mastas didesnis reikalingas, nes veikiausiai su tais pačiais standartiniais kredito davėjais yra pakankamai sudėtinga susikalbėti šiuo metu“, – pastebi R. Andrejevas.
„NuCapital“ fondas pastaruoju metu sakosi suaktyvinęs kreditavimą, reaguojant į poreikį, o pandemijos sukeltoje situacijoje įžvelgia daugiau galimybių, o ne rizikų.
„Rinkoje tikrai yra daug finansiškai stabilių bendrovių, kurios susidūrė su laikinomis likvidumo problemomis. Būtent jas ir stengiamės finansuoti, – aiškina S. Jurgionis. – Tačiau jeigu klientas jau turėjo rimtų iššūkių ir finansinių problemų dar ir prieš šią situaciją, tuomet tokio kliento atsisakome. Dėl savo sąlyginai nedidelio dydžio galime detaliai ir atsakingai analizuoti kiekvieną paraišką.“
Fondo investicijų direktorius sako, kad nuo laikas nuo paraiškos pateikimo iki galimo finansavimo užtrunka daugiausiai iki 2 savaičių.
Investuotojo perspektyva
Ribotas galimybes pasiskolinti verslui iš privačių fondų lemia ir investuotojų šioje turto klasėje atsargumas neapibrėžtumo laikotarpiu.
„Alternatyvus finansavimas apstojo, mes ir patys jaučiame, kai mūsų fondas pritraukinėja investuotojus. Matome, kad visi sėdi ir laukia, kas nutiks. O kadangi nežinome, kiek kas truks, tai veikiausiai labai mažai investicijų šiuo metu kažkas sulaukia. Manau, kad kuo toliau, tuo sudėtingesnė bus situacija su paskolomis ir apskritai su skolos rinka. Daug kas tokiu metu vadovaujasi „cash is the king“ ir sėdi ant pinigų, laukia“, – pastebi R. Andrejevas.
Argumentus investavimui į privačios skolos turto klasę B. Poderis randa laikuose po praėjusios finansų krizės, kai, anot investicijų valdytojo, ir įvyko šios turto klasės „proveržis“.
„Kai bankai visame pasaulyje sprendė savo išgyvenimo klausimus, gavo papildomo reguliavimo, rinkoje buvo didelė paklausa. 2010–2011 m. privati skola generavo didžiausią istorinę grąžą. Aš tikiu, kad tam tikra prasme tas scenarijus iš dalies kartosis, alternatyvaus finansavimo reikės, tokie finansuotojai galės paversti rinkos neapibrėžtumą kaip svertą derybose“, – įsitikinęs B. Poderis.
Jo valdomas fondas per 2019 m. savo skirtingų klasių investuotojams sugeneravo 8,3% vidinės grąžos normą (IRR).
Privačios skolos valdytojai jau galvoja ir apie galimybes, kai verslo įmonės užgesins apyvartinio kapitalo gaisrus ir po karantino pabaigos bandys grįžti į įprastinį veiklos ritmą.
„Dabar daugiau dėmesio skiriame esamų investicijų priežiūrai ir tuo pačiu analizuojame potencialius projektus, kurių finansavimą svarstysime, kuomet verslui bus atšaukti karantino apribojimai“, – sako M. Grikinis.
